Kalëjimø departamentas apdovanojo pranciðkonà Arûnà Peðkaitá garbës þenklu
 
 2017 m. vasario 10 d. Kalëjimø departamentas prie LR Teisingumo ministerijos apdovanojo pranciðkonà kunigà Arûnà Peðkaitá treèiojo laipsnio garbës þenklu „Uþ nuopelnus“. Kun. Arûnas Peðkaitis OFM jau deðimt metø dirba Lukiðkiø tardymo izoliatoriaus-kalëjimo kapelionu, kur bendrauja su itin sunkius nusikaltimus padariusiais þmonëmis.

Pasak A. Peðkaièio, per deðimt metø nueitas ilgas kelias ir á gera keitësi ne tik santykiai su kalëjimo administracija, bet ir paèiø kaliniø gyvenimai. „Maèiau labai daug Dievo malonës þenklø ir stebuklø paèiø nuteistøjø ðirdyse. Buvau liudininkas, kaip jie atranda Dievà – ne lozungà ar ideologijà – bet liudija atsivertimà savo darbais, – tvirtina A. Peðkaitis ir priduria – Du vyrai, kuriuos pradëjau lankyti dar kalëjime, dabar jau gyvena laisvëje ir savo gyvenimu patvirtina tas paèias vertybes, kurias iðpaþino kalëjime atradæ Dievà. Jie dirba ir yra tapæ naudingais visuomenës nariais, mokëdami mokesèius, prisidëdami prie bendrojo gërio ir atiduodami skolà visuomenei.“ Pasak kalëjimo kapeliono, ðiø vyrø pavyzdys rodo, kad reikia kuo maþiau grieþto ir uþdaro kalinimo bei kuo daugiau kitokios prieþiûros bûdø, kad þmogus galëtø atlikdamas bausmæ dirbti ir gràþinti tai, kà jauèiasi atëmæs ið visuomenës bei konkreèiø þmoniø.

Kunigas Arûnas Peðkaitis dþiaugiasi kaliniø solidarumu jo ligø ir rûpesèiø metu. „Kaliniai ir meldësi, ir klausë kaip laikausi, ir net paruoðdavo dovanø. Mes daþnai vadovaujamës stereotipu, kad kaliniai vien tik kaþko praðo ar reikalauja. Taip, kai kurie praðo ir net tuo piktnaudþiauja, bet yra ir tø, kurie patys dalijasi tuo, kà turi. Yra net tokiø kaliniø, kurie deðimtadalá savo kalëjime uþdirbtos algos kaip aukà atsiunèia maþesniøjø broliø vienuolynui, kiti mezga ir padovanoja kojines ar kitus rankdarbius,“ ¬– pasakoja kunigas.

Pranciðkonas A. Peðkaitis tvirtina, kad per deðimtmetá susiformavæ glaudûs ryðiai su administracija leidþia Lukiðkiø kalëjime rengti ávairias iniciatyvas. „Galiu tik padëkoti Lukiðkiø kalëjimo direktoriui Viktorui Davidenko, kuris visada ásiklauso á mano praðymus ir stengiasi á juos atsiliepti. Ten dirba tikrai daug puikiø pareigûnø, tokiø kaip reabilitacijos skyriaus vadovë Ana Urbanavièienë, klinikinis psichologas Said Dadaðev ir daugelis kitø.“

Bendromis pastangomis kalëjime jau yra vykusios dvi konferencijos, kurioje dalyvavo ir praneðimus skaitë ne vien mokslininkai, visuomenininkai bei administracijos darbuotojai, bet ir patys kaliniai. Visi konferencijos dalyviai kartu pietavo, betarpiðkai bendravo. Pasak kapeliono, tai leido jiems pasijusti lygiems tarp lygiø, normaliais þmonëmis. „Planuoju organizuoti ir treèià konferencijà, kalbësiu apie tai su kalëjimo direktoriumi“, – teigia Arûnas Peðkaitis.

„Kalbant apie Kalëjimø departamentà, að visada turëjau glaudþius ryðius su visais ðios ástaigos direktoriais, taèiau tikrai iðskirèiau pastaruosius keletà metø, kai ástaigai vadovavo Þivilë Mikënaitë, – pasakoja kunigas. – Ji per tà trumpà laikà padarë neátikëtinai daug, kad kalëjimai ir pataisos namai po truputá virstø reabilitacinëmis bendruomenëmis. Jos pastangomis árengta þalioji oazë, motinos ir vaiko namai Panevëþyje, pusiaukelës namai. Kuriama pasitikëjimo atmosfera, stiprinama reabilitacinë sistema. Todël dabartiniø ávykiø kontekste labai viliuosi, kad kompetentinga komisija objektyviai ávertins susidariusià situacijà. Ið to, kà ponia Þivilë Mikënaitë lig ðiolei darë, ir ið mudviejø bendradarbiavimo galiu pasakyti, kad ji yra puiki specialistë“, – tvirtina Lukiðkiø kalëjimo kapelionas A. Peðkaitis OFM.

Taèiau nepaisant padarytos paþangos, dar yra labai daug skubiø darbø, kuriuos turi atlikti ir valdþia, ir pati visuomenë. Vienas ið jø – sutaikinimo tarnystë. „Jau yra susiformavusi savanoriø grupë, kuri nuoðirdþiai ir iðtikimai lanko kalinius, meldþiasi su jais Miðiose, veda Alfa kursà, rankdarbiø bûrelius. Kalëjimà lanko ir artistai bei visuomenës veikëjai, – vardija kunigas. – Taèiau Katalikø Baþnyèia, didþiausia Baþnyèia Lietuvoje, turi pakankamai rezervø, kad dar intensyviau bendrautø su nuteistaisiais. Norëtøsi daugiau kûrybiðkumo ir pasiûlymø. Juk kartais tie þmonës, kurie lanko nuteistuosius daug metø, nuvargsta ir iðsisemia. Vis iðgirstame klausimà: kodël einate pas kalinius, o ne pas aukas? Tiesà sakant, bûtø labai gerai, jeigu atsirastø daugiau savanoriø, kurie eitø pas aukas ir neðtø susitaikymo þinià. Jie darytø tà darbà, kurio Lietuvoje nedaro valstybë – tarpininkautø tarp aukos ir kaltininko jiems susitaikant. O Seimo ir Vyriausybës uþdavinys bûtø priimti ir ágyvendinti atitinkamus ástatymus, kad á reabilitacijos programà bûtø átrauktas Vakarø Europoje áprastas nuteistøjø ir aukø sutaikymas. Baþnyèiai èia yra labai plati dirva – padëti aukoms ir jø artimiesiems atleisti ir susitaikyti. Þinau, kad tai labai sunku, bet ámanoma. Net Lukiðkiø kalëjime yra atvejø, kai nuteistieji bando raðyti atsipraðymo laiðkus“, – liudija kalëjimo kapelionas pranciðkonas Arûnas Peðkaitis.

Tuo tarpu vienu ið opiausiø ðiandienos klausimø lieka pataisos namø renovacija. Pravieniðkëse þengti pirmieji þingsniai kelis korpusus perdarius á kamerinio tipo patalpas. „Kaimyninëje Estijoje jau seniausiai nëra tø sovietiniø lageriø, kur gyvena po 30 þmoniø viename kambaryje. Svarstome apie subkultûros áveikimà, taèiau paliekame visas sàlygas jai tarpti. Jeigu 30 vyrø gyvena vienoje patalpoje, ten neiðvengiamai susikuria hierarchija. Taip pat bûtina kuo greièiau pradëti statyti naujà kalëjimà“, – teigia A. Peðkaitis. Pasak jo, èia susiduriama su politinës valios stoka ir su þiniasklaidos nuolat formuojama ir skatinama agresija bei neapykanta kaliniø atþvilgiu. „Pavyzdþiui, aiðkinama, kad kaliniai gali rinktis studijuoti kurià tik nori specialybæ, o mûsø vaikai negali ástoti á universitetus. Tai yra absurdas. Kalëjime yra buvæs tik vienas profesorës Giedrës Kvieskienës ið Lietuvos edukologijos universiteto inicijuotas projektas, kai keli kaliniai galëjo studijuoti aukðtojoje mokykloje. Taip, teoriðkai jie gali studijuoti susimokëdami uþ mokslà. Taèiau ið ko jie susimokës? Atsiranda tik pavieniø atvejø, kai artimieji gali sumokëti. O að þinau, kiek daug jaunø vyrø praplëstø savo màstymà studijuodami. Tai turëtø bûti svarbus uþdavinys valstybei, kuris atneðtø ilgalaikius vaisius visuomenëje. Uþsienyje yra labai daug patirties, kai buvæ kaliniai patys ásidarbina nusikaltimø prevencijos ir integracijos sistemoje, tampa socialiniais darbuotojais kalëjimuose. Mums iki to labai toli, bet noriu tikëti, jog kada nors tai ávyks“, – viliasi A. Peðkaitis.

„Dar vienas dalykas, kurá noriu pabrëþti, yra bûtinybë priimti lygtinio paleidimo ástatymà nuteistiesiems iki gyvos galvos, – sako A. Peðkaitis. – Keista, kad net Rusija turi toká ástatymà, o mes neturime. Nuteistieji vis tikisi, kad Lietuva priims ðá ástatymà, kuris priimtas ne tik visose Europos Sàjungos, bet ir visose 47 Europos Tarybos ðalyse, kad po kaþkiek laiko (prabëgus penkiolikai, dvideðimt ar daugiau metø) þmogus paleidþiamas á laisvæ. Beprasmiðka yra þmogø kankinti visà gyvenimà, nes toji bausmë praranda savo prasmæ – þmogaus pasitaisymà. Kol kas jiems vienintelë viltis yra vien prezidento malonë“, – ásisenëjusià problemà ávardija apdovanojimà pelnæs Lukiðkiø kalëjimo kapelionas pranciðkonas Arûnas Peðkaitis OFM.

Parengë Monika Midverytë
Maþesniøjø broliø ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos komunikacijos koordinatorë 
Mob. +370 674 66448
El. paðtas: komunikacija@ofm.lt , monikaofs@gmail.com



 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt